Abstract
Tyrimo tikslas. Nustatyti kepenų rezekcinių operacijų metu vykstančių hemodinaminių pokyčių priežastis bei jų pobūdį, kai nenaudojamos kepenų kraujotakos sustabdymo metodikos, bei parinkti labiausiai tinkamus paciento stebėsenos metodus.
Metodai. Į prospektyvųjį tyrimą įtraukti 55 pacientai, kuriems 2003–2008 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose (tuometinėse KMUK) Chirurgijos klinikoje buvo atliktos kepenų rezekcinės operacijos. Papildomai buvo stebimi pacientų centrinės hemodinamikos rodmenys, arterinis kraujo spaudimas, centrinis veninis spaudimas ir slėgis apatinėje tuščiojoje venoje invaziniais metodais.
Rezultatai. 53 pacientams operacijos metu konstatuoti hipotenzijos epizodai (iš viso 186) – 3,4 (2,0) vienam pacientui. Slėgio šlaunies venoje pokyčiai, nustatyti 54 pacientams (iš viso 262) – 4,8 (3,2) vienam pacientui. Hipotenzijos epizodo metu reikšmingai kito, atsižvelgiant į pradines reikšmes, slėgis šlaunies venoje, širdies minutinis tūris, širdies indeksas, sisteminis periferinių kraujagyslių priešinimosi indeksas, centrinis veninis slėgis. Netekto kraujo kiekis ir slėgio šlaunies venoje pokyčių skaičius tarpusavyje koreliavo teigiamai reikšmingai (r=0,5; p<0,001). Daugiau kaip 450 ml kraujo neteko 69,0 proc., jei centrinis veninis spaudimas didėjo, 38,3 proc., jei jis mažėjo (p<0,01). Daugiau kaip 450 ml kraujo neteko 41,6 proc. neigiamo slėgio šlaunies venoje pokyčio grupėje, 88,0 proc. – teigiamo pokyčio grupėje (p<0,001).
Išvados. Kepenų operacijų metu dažniausiai stebimi hemodinaminiai pokyčiai yra hipotenzija, širdies indekso sumažėjimas ir slėgio apatinėje tuščiojoje venoje padidėjimas. Hipotenzijos priežastis dažniau yra apatinės tuščiosios venos perspaudimas, rečiau – kraujo netekimas. Kraujo netekimas susijęs su apatinės tuščiosios venos perspaudimų skaičiumi ir su didėjančiu slėgiu viršutinėje tuščiojoje venoje. Hipotenzijos priežastį kepenų rezekcinių operacijų metu galima nustatyti stebint slėgius viršutinėje bei apatinėje tuščiojoje venoje.
Metodai. Į prospektyvųjį tyrimą įtraukti 55 pacientai, kuriems 2003–2008 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose (tuometinėse KMUK) Chirurgijos klinikoje buvo atliktos kepenų rezekcinės operacijos. Papildomai buvo stebimi pacientų centrinės hemodinamikos rodmenys, arterinis kraujo spaudimas, centrinis veninis spaudimas ir slėgis apatinėje tuščiojoje venoje invaziniais metodais.
Rezultatai. 53 pacientams operacijos metu konstatuoti hipotenzijos epizodai (iš viso 186) – 3,4 (2,0) vienam pacientui. Slėgio šlaunies venoje pokyčiai, nustatyti 54 pacientams (iš viso 262) – 4,8 (3,2) vienam pacientui. Hipotenzijos epizodo metu reikšmingai kito, atsižvelgiant į pradines reikšmes, slėgis šlaunies venoje, širdies minutinis tūris, širdies indeksas, sisteminis periferinių kraujagyslių priešinimosi indeksas, centrinis veninis slėgis. Netekto kraujo kiekis ir slėgio šlaunies venoje pokyčių skaičius tarpusavyje koreliavo teigiamai reikšmingai (r=0,5; p<0,001). Daugiau kaip 450 ml kraujo neteko 69,0 proc., jei centrinis veninis spaudimas didėjo, 38,3 proc., jei jis mažėjo (p<0,01). Daugiau kaip 450 ml kraujo neteko 41,6 proc. neigiamo slėgio šlaunies venoje pokyčio grupėje, 88,0 proc. – teigiamo pokyčio grupėje (p<0,001).
Išvados. Kepenų operacijų metu dažniausiai stebimi hemodinaminiai pokyčiai yra hipotenzija, širdies indekso sumažėjimas ir slėgio apatinėje tuščiojoje venoje padidėjimas. Hipotenzijos priežastis dažniau yra apatinės tuščiosios venos perspaudimas, rečiau – kraujo netekimas. Kraujo netekimas susijęs su apatinės tuščiosios venos perspaudimų skaičiumi ir su didėjančiu slėgiu viršutinėje tuščiojoje venoje. Hipotenzijos priežastį kepenų rezekcinių operacijų metu galima nustatyti stebint slėgius viršutinėje bei apatinėje tuščiojoje venoje.