Onichomikozės ir nagų žvynelinės dažnumo sąsajos

Tyrimo tikslas. Nustatyti pažeistų nagų onichomikozės dažnumą sergantiesiems žvy neline ir šia liga nesergantiems tiriamiesiems.
Medžiaga ir metodai. Į tyrimą įtraukti 559 pacientai (168 vyrai ir 391 moteris) tirti dėl nagų grybinės infekcijos, jiems atlikta mikroskopija ir pasėlis.
Rezultatai. Žvyneline sirgo 30/559 (5,3 proc.) tiriamųjų (9 vyrai ir 21 moteris). Onichomikozės dažnumas (pagal teigiamus pasėlio rezultatus) tarp sergančiųjų žvyneline buvo 7/30 (23,3 proc.) palyginus su 125/529 (23,6 proc.) žvyneline nesergančiais tiriamaisiais (p>0,05). Iš septynių teigiamų pasėlių penkiems (71,4 proc.) sergantiesiems žvyneline išskirti dermatofitai, po vieną atvejį – mielės arba į mieles panašūs grybai. Iš 125 teigiamų pasėlių nesergantiesiems žvyneline išskirti dermatofitai, mielės ir pelėsiai, atitinkamai – 66, 43, ir 16 atvejų. Mikroskopinio tyrimo jautrumas, lyginant su pasėliu, dermatofitams yra 87,3 proc., mielėms atitinkamai – 18,6 proc.
Išvados. Onichomikozės dažnumas ir grybo rūšių pasiskirstymas pažeistuose naguose tarp sergančiųjų žvyneline ir šia liga nesergančių tiriamųjų nesiskiria. Onichomikozė nustatyta mažiau nei trečdaliui pacientų, kurie turėjo pažeistus nagus. Pasėlio metodas yra svarbus diagnozuojant onichomikozę ir parenkant sisteminį gydymą.