Search Results (28)

Microorganisms have a profound impact on the stability and ecological health of aquatic environments. Fungi, as important components of river ecosystems, play critical roles as decomposers and symbionts. A comprehensive understanding of the mechanisms underlying fungal community assembly is essential for the effective conservation and management of river ecosystems. However, the distribution patterns and assembly process of fungal communities along elevation gradients in river sediments remain poorly understood. In this study, ITS amplicon sequencing, a neutral community model, and a null model were employed to analyze the distribution patterns and assembly processes of fungal communities in sediments along the altitudinal gradient of the Yellow River. The results indicated that Ascomycota (47.79%) and Basidiomycota (15.68%) were identified as the dominant phyla in the sediments, collectively accounting for 63.47% of the total relative abundance of the community. In the three different altitudinal gradients, the fungal community diversity (Shannon) showed a gradually decreasing trend with increasing altitude. The co-line networks of fungal communities exhibited positive interactions and had more complex and compact networks in the sediments of the Tibetan Plateau area (YRA). Environmental factors in the sediments played an important role in shaping the structure of fungal communities, with lead (Pb), total nitrogen (TN), silt, and total organic carbon (TOC) being the main factors driving changes in community structure, contributing 15.5%, 12.3%, 10.7%, and 10.2%, respectively. In the community assembly process, deterministic processes were found to dominate, with homogenizing selection contributing the most (69.66%). These research results help us understand the distribution patterns of fungal communities along altitudinal gradients and the mechanisms of community assembly, and also provide a scientific basis for biodiversity conservation and the rational use of biological resources. Full article

Age-related differences in twist may be mitigated with exercise training, although this remains inconclusive. Moreover, temporal left ventricular (LV) systolic twist mechanics, including early-systolic (twist_early), and beyond peak twist (twist_peak) alone, have not been considered. Therefore, further insights are required to ascertain the influence of age and training status on twist mechanics across systole. Forty males were included and allocated into 1 of 4 groups based on age and training status: young recreationally active (Y_RA, n = 9; 28 ± 5 years), old recreationally active (O_RA, n = 10; 68 ± 6 years), young trained (Y_T, n = 10; 27 ± 6 years), and old trained (O_T, n = 11, 64 ± 4 years) groups. Two-dimensional speckle-tracking echocardiography was performed to determine LV twist mechanics, including twist_early, twist_peak, and total twist (twist_total), by considering the nadir on the twist time-curve during early systole. Twist_total was calculated by subtracting twist_early from their peak values. LV twist_peak was higher in older than younger men (p = 0.036), while twist_peak was lower in the trained than recreationally-active (p = 0.004). Twist_peak is underestimated compared with twist_total (p < 0.001), and when early-systolic mechanics were considered, to calculate twist_total, the age effect (p = 0.186) was dampened. LV twist was higher in older than younger age, with lower twist in exercise-trained than recreationally-active males. Twist_peak is underestimated when twist_early is not considered, with novel observations demonstrating that the age effect was dampened when considering twist_early. These findings elucidated a smaller age effect when early phases of systole are considered, while lower LV systolic mechanics were observed in older aged trained than recreationally-active males. Full article

d-amino acids have recently been found to be present in the extracellular milieu at millimolar levels and are therefore assumed to play a physiological function. However, the pathway (or potential pathways) by which these d-amino acids are secreted remains unknown. Recently, Escherichia coli has been found to possess one or more energy-dependent d-alanine export systems. To gain insight into these systems, we developed a novel screening system in which cells expressing a putative d-alanine exporter could support the growth of d-alanine auxotrophs in the presence of l-alanyl–l-alanine. In the initial screening, five d-alanine exporter candidates, AlaE, YmcD, YciC, YraM, and YidH, were identified. Transport assays of radiolabeled d-alanine in cells expressing these candidates indicated that YciC and AlaE resulted in lower intracellular levels of d-alanine. Further detailed transport assays of AlaE in intact cells showed that it exports d-alanine in an expression-dependent manner. In addition, the growth constraints on cells in the presence of 90 mM d-alanine were mitigated by the overexpression of AlaE, implying that AlaE could export free d-alanine in addition to l-alanine under conditions in which intracellular d/l-alanine levels are raised. This study also shows, for the first time, that YciC could function as a d-alanine exporter in intact cells. Full article

Nuclear export of messenger RNA (mRNA) through the nuclear pore complex (NPC) is an indispensable step to ensure protein translation in the cytoplasm of eukaryotic cells. mRNA is not translocated on its own, but it forms ribonuclear particles (mRNPs) in association with proteins that are crucial for its metabolism, some of which; like Mex67/MTR2-NXF1/NXT1; are key players for its translocation to the cytoplasm. In this review, I will summarize our current body of knowledge on the basic characteristics of mRNA export through the NPC. To be granted passage, the mRNP cargo needs to bind transport receptors, which facilitate the nuclear export. During NPC transport, mRNPs undergo compositional and conformational changes. The interactions between mRNP and the central channel of NPC are described; together with the multiple quality control steps that mRNPs undergo at the different rings of the NPC to ensure only proper export of mature transcripts to the cytoplasm. I conclude by mentioning new opportunities that arise from bottom up approaches for a mechanistic understanding of nuclear export. Full article

In synthetic aperture radar (SAR) image change detection, it is quite challenging to exploit the changing information from the noisy difference image subject to the speckle. In this paper, we propose a multi-scale spatial pooling (MSSP) network to exploit the changed information from the noisy difference image. Being different from the traditional convolutional network with only mono-scale pooling kernels, in the proposed method, multi-scale pooling kernels are equipped in a convolutional network to exploit the spatial context information on changed regions from the difference image. Furthermore, to verify the generalization of the proposed method, we apply our proposed method to the cross-dataset bitemporal SAR image change detection, where the MSSP network (MSSP-Net) is trained on a dataset and then applied to an unknown testing dataset. We compare the proposed method with other state-of-arts and the comparisons are performed on four challenging datasets of bitemporal SAR images. Experimental results demonstrate that our proposed method obtain comparable results with S-PCA-Net on YR-A and YR-B dataset and outperforms other state-of-art methods, especially on the Sendai-A and Sendai-B datasets with more complex scenes. More important, MSSP-Net is more efficient than S-PCA-Net and convolutional neural networks (CNN) with less executing time in both training and testing phases. Full article

Wheat stripe rust is a severe threat of almost all wheat-growing regions in the world. Being an obligate biotrophic fungus, Puccinia striiformis f. sp. tritici (PST) produces new virulent races that break the resistance of wheat varieties. In this study, 115 progeny isolates were generated through sexual reproduction on susceptible Himalayan Berberis pseudumbellata using a dominant Pakistani race (574232) of PST. The parental isolate and progeny isolates were characterized using 24 wheat Yr single-gene lines and ten simple sequence repeat (SSR) markers. From the one-hundred-and-fifteen progeny isolates, 25 virulence phenotypes (VPs) and 60 multilocus genotypes were identified. The parental and all progeny isolates were avirulent to Yr5, Yr10, Yr15, Yr24, Yr32, Yr43, YrSp, YrTr1, YrExp2, Yr26, and YrTye and virulent to Yr1, Yr2, Yr6, Yr7, Yr8, Yr9, Yr17, Yr25, Yr27, Yr28, YrA, Yr44, and Yr3. Based on the avirulence/virulence phenotypes, we found that VPs virulent to Yr1, Yr2, Yr9, Yr17, Yr47, and YrA were controlled by one dominant gene; those to YrSp, YrTr1, and Yr10 by two dominant genes; and those to YrExp2 by two complementary dominant genes. The results are useful in breeding stripe rust-resistant wheat varieties and understanding virulence diversity. Full article

Stauntonia hexaphylla leaf extract (YRA-1909), which is widely used for the antirheumatic properties, has been under phase 2 clinical trials in patients with rheumatoid arthritis since April 2017. Liquid chromatography-tandem mass spectrometric method while using liquid–liquid extraction with ethyl acetate was validated for the simultaneous determination of the major active components of YRA-1909, including chlorogenic acid (CGA), neochlorogenic acid (NCGA), cryptochlorogenic acid (CCGA), and their metabolites (i.e., caffeic acid (CA), caffeic acid 3-O-glucuronide (CA-3-G), caffeic acid 4-O-glucuronide (CA-4-G), and ferulic acid (FA)) in rat plasma and applied to a pharmacokinetic study of YRA-1909 in rats. Seven analytes were separated on Halo C18 while using gradient elution of formic acid and methanol, and then quantified in selected reaction monitoring mode whle using negative electrospray ionization. Following oral administration of YRA-1909 at doses of 25, 50, and 100 mg/kg to male Sprague-Dawley rats, CGA, NCGA, and CCGA were rapidly absorbed and metabolized to CA, CA-3-G, and CA-4-G. The area under the plasma concentration-time curve (AUC_last) of CGA, NCGA, CCGA, and three metabolites linearly increased as the YRA-1909 dose increased. Other pharmacokinetic parameters were comparable among three doses studied. AUC_last values for CA, CA-3-G, and CA-4-G exceeded those for CGA, NCGA, and CCGA. Full article

Tyrimo tikslas. Pagrindo sukūrimas yra vienas pagrindinių uždavinių kuriant pusiau kietąją vaisto formą, skirtą išoriniam vartojimui. Pusiau kietojo preparato stabilumą saugojimo metu galima prognozuoti remiantis klampos tyrimais. Tinkama pusiau kietojo preparato pagrindo sudėtis lemia jo stabilumą ir reikiamą vaistinės medžiagos atsipalaidavimo kinetiką. Įvertinant kremų technologiją, ypač kompleksinių vaistinių medžiagų (pvz., skystųjų, tirštųjų, sausųjų ekstraktų) įterpimo į pagrindą sudėtingumą, aktualios išlieka kremų pagrindų sudėties paieškos, norint išvengti ilgai trunkančių šildymo bei lydymo procesų. Tirštasis propolio ekstraktas, pasižymintis antimikrobiniu, antivirusiniu, priešuždegiminiu bei antioksidaciniu poveikiu, buvo pasirinktas kaip kompleksinė biologiškai veiklioji medžiaga kuriamos emulsinės dispersinės sistemos tyrimams. Tyrimų tikslas buvo nustatyti fizikinių ir cheminių savybių bei veikliųjų medžiagų išsiskyrimo greičio iš modeliuojamos vaisto formos in vitro rodiklio tarpusavio priklausomybę ir, remiantis tuo, pagrįsti emulsinio (vanduo-aliejus) kremo sudėties ir technologijos priimtinumą.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Propolio tirštasis ekstraktas (1–3 proc. nuo bendrosios sistemos masės) buvo įterptas į emulsinę sistemą vanduo-aliejus. Modelinių emulsinių sistemų kokybė įvertinta pagal jų klampą, polifenolinių junginių kiekį bei jų išsiskyrimo iš pagrindo greitį pritaikius in vitro modelį. Polifenolinių junginių kiekis μg/ml apskaičiuotas pritaikius ferulo rūgšties standartinę kalibracinę kreivę, naudojant spektrofotometrinį metodą.
Rezultatai. Tyrimų duomenimis, tinkama emulsiklio koncentracija, būtina modeliuoti homogenišką, stabilią pusiau kietąją emulsinę sistemą su propolio tirštuoju ekstraktu, yra nuo 3 iki 12 proc. Klampos tyrimai parodė, kad emulsiklio kiekis modeliuojamose pusiau kietosiose sistemose turi įtakos jų klampai ir beveik nekeičia polifenolinių junginių išsiskyrimo iš kremo matricos greičio. Tyrimais nustatyta, kad tirštasis propolio ekstraktas emulsinėse sistemose klampos pokyčiui turi mažiau įtakos nei kremo temperatūra.
Išvada. Patvirtinta, kad klampos pokytis emulsinėse dispersinėse sistemose, didėjant temperatūrai, neturėjo įtakos modelinių dispersinių sistemų stabilumui, o tai būtina įvertinti nustatant modeliuojamų preparatų laikymo sąlygas jų saugojimo metu. Full article

Moksliniais tyrimais įrodyta, jog sergančiųjų lėtiniu širdies nepakankamumu (LŠN) krešėjimo sistema yra aktyvesnė nei sveikų žmonių. Todėl šio tyrimo tikslas buvo peržvelgti literatūros duomenis apie krešėjimo sistemos rodmenų pokyčius gydant LŠN sergančius ligonius β-adrenoblokatoriais, AKF slopikliais, kalcio antagonistais, diuretikais, antikoaguliantais, antiagregantais, širdį veikiančiais glikozidais ir fiziniu krūviu. Nustatyta, kad atskirai vartojami β-adrenoblokatoriai mažina trombocitų agregaciją, o AKF slopikliai – ir P-selektino ekspresiją; MMMH mažina protrombino fragmentų, D-dimerų, o geriamieji antikoaguliantai – interleukin-6, von Vilebrando faktoriaus, tarpląstelinių adhezijos molekulių, fibrinogeno fragmentų 1+2, didina plazminogeno aktyvintojo slopiklio koncentracijas; taip pat antikoaguliantai mažina VII:C faktoriaus ir trombino-antitrombino komplekso koncentraciją. Vartojant aspiriną kartu su klopidogreliu, sumažėja tarpląstelinių bei trombocitų-endotelio adhezijos molekulių koncentracija ir P-selektino ekspresija, nors, vartojant tik aspiriną, šių žymenų koncentracijos nekinta. Gydant AKF inhibitoriais, kalcio antagonistais ir β-adrenoblokatoriais, mažėja DATL, D-dimerų, plazminogeno aktyvintojo slopiklio, kraujagyslių adhezijos molekulių, trombocitų tankiųjų granulių baltymo koncentracijos, L- ir P-selektinų ekspresija. Nagrinėjant minėtų gydymo priemonių įtaką konkretiems krešėjimo sistemos rodmenims, būtina pastebėti, kad skirtingų autorių duomenys ne visada sutampa. Todėl konkrečių vaistų poveikis konkretiems hemostazės rodmenims dar nepakankamai ištirtas. Full article

Pacientai, sergantys reumatinėmis ligomis (reumatoidiniu, psoriaziniu artritu, ankilozuojančiu spondilitu) ir vartojantys naviko nekrozės faktoriaus alfa blokatorius (TNF-α), turi didesnę tuberkuliozės riziką. Tuberkuliozės prevencijos ir gydymo rekomendacijos, prieš skiriant TNF-α blokatorius, parengtos atsižvelgus į didelį tuberkuliozės paplitimą, didelį Mycobacterium tuberculosis atsparumą vaistams, visuotinę Bacillus Calmette-Guérin vakcinaciją nuo tuberkuliozės Lietuvoje. Siekiant sumažinti tuberkuliozės riziką, būtinas paciento ištyrimas prieš pradedant gydymą TNF-α blokatoriumi. Tuo tikslu atliekamas išsamus klinikinis ir dviejų krypčių krūtinės ląstos rentgenologinis tyrimas. Tuberkulino odos mėginys pagal Mantoux metodiką naudojant penkis tuberkulino vienetus arba gama interferono išskyrimo mėginys atliekami pacientams, kuriems nėra radiologinių potuberkuliozinių pokyčių. Jei, tiriant radiologiškai, randamas Gono kompleksas, liekamieji negydytos tuberkuliozės pokyčiai, arba Mantoux, arba gama interferono išskyrimo mėginys yra teigiamas, pacientui skiriamas latentinės tuberkuliozės gydymas. Taigi, latentinės tuberkuliozės gydymui skiriamas izoniazido ir rifampicino 3 mėn. kursas, o gydymas naviko nekrozės faktoriaus alfa blokatoriumi pradedamas ne anksčiau kaip 1 mėn. nuo latentinės tuberkuliozės gydymo pradžios. Įtariant aktyvią Mycobacterium tuberculosis infekciją, tuberkuliozė diagnozuojama mikrobiologiškai arba morfologiškai ir skiriamas prieštuberkuliozinis gydymas. Full article

Straipsnyje pateikiami literatūros duomenys apie mikrosatelitų nestabilumą ir heterozigotiškumo praradimą sergant įvairių lokalizacijų vėžiu. Šie genetiniai pokyčiai yra svarbūs kancerogenezei. Mikrosatelitų nestabilumo ir heterozigotiškumo praradimas gali būti prognoziniu, o kai kuriais atvejais predikciniu žymeniu (rodyti atsaką į gydymą). Daugiausia duomenų yra apie mikrosatelitų nestabilumą sergant storosios žarnos vėžiu. Duomenys apie mikrosatelitų nestabilumą kitų lokalizacijų vėžio atvejais dar kaupiami, taigi, šia tema publikuojamų straipsnių skaičius auga. Full article

Kvėpavimas yra refleksinis, o kartu ir valingas veiksmas, todėl kvėpavimo intensyvumo pokyčiai arba kvėpavimo sulaikymai gali turėti įtakos organizmo vegetacinėms funkcijoms ir jų pokyčiams fizinių krūvių metu.
Tyrimo tikslas. Nustatyti, ar nepakinta širdies ir kraujagyslių sistemos (ŠKS) funkcinės būklės rodikliai, kai tiriamieji krūvio pradžioje nevalingai arba valingai trumpam sulaiko kvėpavimą. Metodika. Atlikti du tyrimai. Pirmojo tyrimo metu vertinta sveikų vyrų, pakviestų pirmą kartą atlikti fizinio krūvio mėginį, psichomotorinis tonusas ir išorinio kvėpavimo savybės. Tiriamieji atliko Rufjė fizinio krūvio mėginį (30 pritūpimų per 45 sek., pritūpiant iki 90° per kelio sąnarį). Krūvio metu ir pirmąsias dvi atsigavimo minutes buvo registruojama 12-kos standartinių elektrokardiogramos derivacijų ir matuojamas arterinis kraujo spaudimas. Viso tyrimo metu buvo registruojamos kvėpavimo bangos. Antrojo tyrimo metu buvo vertinta trumpo valingo kvėpavimo sulaikymo įtaka ŠKS funkcinių rodiklių pokyčiams atliekant dozuoto fizinio krūvio mėginį.
Rezultatai. Tyrimas parodė, kad padidėjusio psichomotorinio tonuso asmenys, atlikdami dozuoto fizinio krūvio mėginį, jo pradžioje dažniau nevalingai sulaiko kvėpavimą. Trumpas kvėpavimo sulaikymas dozuoto fizinio krūvio pradžioje pakeičia širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinius rodiklius: lėčiau didėja širdies susitraukimų dažnis, mažiau kinta elektrokardiogramos JT intervalas, sumažėja greitosios adaptacijos fiziniam krūviui greitis, turi tendenciją didėti arterinio kraujo spaudimo rodikliai ir reikšmingai sulėtėja rodiklių atsigavimas po krūvio.
Išvada. Atliekant dozuoto fizinio krūvio mėginius, santykinai dažnai pasitaikantis nevalingas kvėpavimo sulaikymas pakeičia širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinius rodiklius fizinio krūvio ir atsigavimo metu dėl to funkcinė būklė gali būti įvertinta nevisiškai tiksliai. Full article

Įvadas. Daugėja mokslo duomenų, patvirtinančių, kad tarp asmens socialinės aplinkos, fizinės bei psichologinės savijautos egzistuoja glaudus ryšys. Tyrimai rodo, kad socialinė izoliacija neigiamai veikia tiek fizinę, tiek psichologinę asmens būklę. Yra duomenų, kad socialinių ryšių ir integracijos stoka turi įtakos depresijos pasireiškimui. Tyrimo tikslas – įvertinti suaugusių Lietuvos rajonų gyventojų socialinės paramos savitumus bei sąsajas su depresiškumu.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimas atliktas 2006–2007 m. vykdant tarptautinę Lėtinių neinfekcinių ligų integruotos profilaktikos programą (CINDI). Tyrime dalyvavo 1754 asmenys, atsitiktinės sluoksniuotosios atrankos būdu atrinkti penkiuose Lietuvos rajonuose. Duomenys surinkti atliekant anketinę tiriamųjų apklausą. Rezultatai. Tyrimas parodė, kad trečdalis (34,7 proc.) Lietuvos rajonų suaugusių gyventojų savo aplinkoje turi mažai, o 4,5 proc. iš viso neturi asmenų, į kuriuos galėtų kreiptis paramos, kai jiems būna sunku. Socialinės paramos stoka dažniau skundėsi moterys. Prastesni socialinės paramos rodikliai (mažas socialinis tinklas, suvokiamos socialinės paramos neturėjimas, blogas sutarimas bei mažas bendravimo intensyvumas su artimais draugais, blogas sutarimas su sutuoktiniu bei šeimos nariais) didino depresiškumo galimybę. Tiek vyrų, tiek moterų depresiškumo galimybę labiausiai didino blogas sutarimas su draugais ir sutuoktiniu, vyresnis amžius bei žemesnis išsilavinimas. Vyrų depresiškumas susijęs ir su šeimine padėtimi: išsituokusių vyrų depresiškumo galimybė buvo didesnė nei vedusių.
Išvados. Trečdalis suaugusių Lietuvos rajonų gyventojų savo aplinkoje stokoja socialinės paramos. Nustatytos socialinės paramos ir depresiškumo sąsajos rodo, kad asmenų socialinių įgūdžių ugdymas yra svarbus psichikos sveikatos stiprinimo resursas. Full article

Tyrimo tikslas. Ištirti p53 baltymo ir HER2 (c-erbB-2) receptorių padidėjusios raiškos įtaką II stadijos krūties vėžiu sirgusių jaunų moterų penkerių metų išgyvenamumui, atsižvelgiant į hormonų receptorių bei gydymo savitumų reikšmę. Tyrimo medžiaga ir metodai. Retrospektyviai analizuojama 34 Kauno apskrities moterų, gydytų 2001–2003 m. Kauno onkologijos ligoninėje, medicininė dokumentacija ir archyvinė histologinė medžiaga. Tiriamųjų kontingentas – jaunos, iki 50 metų moterys, kurioms diagnozuotas ir morfologiškai patvirtintas II stadijos krūties vėžys. 22 moterys išgyveno penkerius metus, 12 mirė penkerių metų laikotarpiu. Panaudojant archyvinę histologinę medžiagą de novo, tuometinėje KMUK Patologinės anatomijos klinikoje buvo atliktas p53 baltymo ir HER2 receptorių raiškos tyrimas imunohistocheminiu metodu. Panaudojant medicininę dokumentaciją, analizuota pacientėms skirta adjuvantinė chemoterapija, antraciklinų suminė dozė ir hormoninis gydymas.
Rezultatai. Tarp visų 34 tiriamųjų 20,6 proc. atvejų rasta padidėjusi p53 baltymo raiška, 26,4 proc. atvejų – HER2 baltymo raiška. Analizuojant išgyvenamumą Kaplan-Meier metodu, nustatyta, kad mirties tikimybė penkerių metų laikotarpiu didesnė, kai naviko histologinėje medžiagoje rastas padidėjęs p53 baltymo kaupimasis, neigiami estrogenų receptoriai ir kai pacientės gydytos nepakankama antraciklino doze (log rank p=0,013, log rank p=0,02, log rank p=0,027, atitinkamai). Nerasta sąsajų tarp padidėjusios HER2 baltymo raiškos ir pacienčių penkerių metų išgyvenimo (log rank p=0,51). Daugiamatės analizės metodu nustatyta, kad vienintelis nepriklausomas veiksnys yra nepakankama antraciklinų dozė (p=0,028).
Išvada. Jaunų moterų, susirgusių II stadijos krūties vėžiu, trumpesnei gyvenimo trukmei įtakos turi padidėjusi p53 baltymo raiška, sumažinta antraciklinų dozė ir neigiami estrogenų receptoriai, o HER2 baltymo padidėjusios raiškos įtakos penkerių metų gyvenimo trukmei nepavyko įrodyti. Nepriklausomas prognozinis veiksnys yra nepakankamas adjuvantinis gydymas antraciklinais. Full article

Tyrimo tikslas. Įvertinti Lietuvos vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės (VGT) netolygumų pokyčius 1990–2006 m. ir nustatyti juos lemiančias mirties priežastis.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimui naudoti duomenys apie mirusiuosius ir gyventojus, gauti iš Lietuvos statistikos departamento. Įvertinti vyrų ir moterų VGT netolygumai. Pagal išgyvenamumo lenteles apskaičiuotas vyrų ir moterų prarastų dėl svarbiausių mirties priežasčių VGT metų skaičius. Pagrindinių mirties priežasčių įtaka vyrų ir moterų VGT pokyčiams bei skirtumams nustatyta komponentinės analizės metodu. VGT pokyčių kritiniai laikotarpiai vertinti jungiamųjų taškų regresinės analizės metodu.
Rezultatai. Vyrų ir moterų VGT pokyčiams 1990–2006 m. būdingi du lūžio taškai, VGT kreivę suskirsčius į tris laikotarpius: mažėjančios, didėjančios ir vėl mažėjančios VGT. Vyrų VGT pokyčiai visais laikotarpiais buvo intensyvesni nei moterų. Bendras vyrų VGT pokytis 1990–2006 m. buvo statistiškai nereikšmingas, o moterų VGT didėjo vidutiniškai 0,2 proc. per metus. Ir vyrai, ir moterys daugiausia VGT metų prarado dėl mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų, kurių reikšmė buvo didesnė moterims. Darbingo amžiaus (15–65 metų) vyrų ir moterų VGT labiausiai trumpino nelaimingi atsitikimai, apsinuodijimai ir traumos. Nors vyrų ir moterų VGT skirtumas nuo 1994 m. iki 2006 m. sumažėjo nuo 12,3 iki 11,8 metų, jis yra vienas didžiausių Europoje. Nuo 1991 m. svarbiausia mirties priežastimi, lemiančia vyrų ir moterų VGT skirtumus, tapo nelaimingi atsitikimai, apsinuodijimai ir traumos, kurių reikšmė vyrų ir moterų VGT skirtumams pastaraisiais metais sumažėjo. 2006 m., palyginus su 1994 m., padidėjo širdies ir kraujagyslių ligų bei piktybinių navikų įtaka vyrų ir moterų VGT skirtumui.
Išvados. Demografi nių ir socialinių gyventojų grupių sveikatos netolygumų mažinimas turi tapti valstybės socialinės ir sveikatos politikos prioritetu. Sveikatos, socialinių bei kitų valstybinių arba regioninių programų įgyvendinimo vertinimo kriterijuose turėtų atsispindėti vyrų ir moterų lygių sveikatos galimybių užtikrinimo aspektai. Full article