Abstract
Moksliniais tyrimais įrodyta, jog sergančiųjų lėtiniu širdies nepakankamumu (LŠN) krešėjimo sistema yra aktyvesnė nei sveikų žmonių. Todėl šio tyrimo tikslas buvo peržvelgti literatūros duomenis apie krešėjimo sistemos rodmenų pokyčius gydant LŠN sergančius ligonius β-adrenoblokatoriais, AKF slopikliais, kalcio antagonistais, diuretikais, antikoaguliantais, antiagregantais, širdį veikiančiais glikozidais ir fiziniu krūviu. Nustatyta, kad atskirai vartojami β-adrenoblokatoriai mažina trombocitų agregaciją, o AKF slopikliai – ir P-selektino ekspresiją; MMMH mažina protrombino fragmentų, D-dimerų, o geriamieji antikoaguliantai – interleukin-6, von Vilebrando faktoriaus, tarpląstelinių adhezijos molekulių, fibrinogeno fragmentų 1+2, didina plazminogeno aktyvintojo slopiklio koncentracijas; taip pat antikoaguliantai mažina VII:C faktoriaus ir trombino-antitrombino komplekso koncentraciją. Vartojant aspiriną kartu su klopidogreliu, sumažėja tarpląstelinių bei trombocitų-endotelio adhezijos molekulių koncentracija ir P-selektino ekspresija, nors, vartojant tik aspiriną, šių žymenų koncentracijos nekinta. Gydant AKF inhibitoriais, kalcio antagonistais ir β-adrenoblokatoriais, mažėja DATL, D-dimerų, plazminogeno aktyvintojo slopiklio, kraujagyslių adhezijos molekulių, trombocitų tankiųjų granulių baltymo koncentracijos, L- ir P-selektinų ekspresija. Nagrinėjant minėtų gydymo priemonių įtaką konkretiems krešėjimo sistemos rodmenims, būtina pastebėti, kad skirtingų autorių duomenys ne visada sutampa. Todėl konkrečių vaistų poveikis konkretiems hemostazės rodmenims dar nepakankamai ištirtas.