Abstract
Tyrimo tikslas. Ištirti klinikinių, impedanskardiografijos, echokardioskopijos, krūtinės ląstos rentgenografijos duomenų sąsajas diagnozuojant plaučių hipertenziją sergantiesiems širdies ir kraujagyslių arba kvėpavimo sistemų ligomis.
Tyrimo medžiaga ir metodai. 181 pacientui (80 pacientų, sergančių širdies ir kraujagyslių sistemos patologija, kai echokardioskopiškai nustatyta plaučių arterijos hipertenzija; 69 pacientams, sergantiems širdies ir kraujagyslių sistemos patologija, kai echokardioskopiškai plaučių arterijos hipertenzijos nerasta; 19 pacientų, sergančių plaučių patologija, kai echokardioskopiškai plaučių arterijos hipertenzijos rasta; 13 pacientų, sergančių plaučių patologija, kai plaučių arterijos hipertenzijos nerasta) ištirti buvo taikomi klinikiniai, dvimatės širdies echoskopijos, impedanskardiografijos, kiti instrumentiniai tyrimai siekiant įvertinti, sergančiųjų plaučių hipertenzija duomenų pokyčius.
Rezultatai. Impedanskardiografijos metodo jautrumas, diagnozuojant plaučių hipertenziją pagal vidutinį kraujo spaudimą plaučių arterijoje, 72 proc., specifiškumas – 90 proc., pagal sistolinį kraujo spaudimą plaučių arterijoje jautrumas – 96 proc., specifiškumas – 90 proc. Sudarytas matematinis dvejetainės logistinės regresijos modelis, pagal kurį 96,7 proc. tikslumu galima diagnozuoti plaučių hipertenziją. Svarbiausi impedanskardiografijos duomenys: sistolinis spaudimas plaučių arterijoje bei sistolinio laiko indeksas.
Išvados. Impedanskardiografijos tyrimo metu nustatomi vidutinio ir sistolinio kraujo spaudimo plaučių arterijoje parametrai yra informatyvūs. Plaučių hipertenzijos diagnostikos algoritmuose galima būtų naudoti šiuos požymius: prieširdžių virpėjimas, giliųjų venų trombozė, dusulys, cianozė, II tono akcentas plaučių arterijos vožtuvo išklausymo taške, sistolinis ūžesys ties triburiu vožtuvu, plaučių rentgenografijoje rastas padidėjęs plaučių arterijos spindis ≥18 mm, padidėjęs dešiniojo skilvelio diametras, impedanskardiografijos metodu apskaičiuotas sistolinis spaudimas plaučių arterijoje bei sistolinio laiko indeksas.
Tyrimo medžiaga ir metodai. 181 pacientui (80 pacientų, sergančių širdies ir kraujagyslių sistemos patologija, kai echokardioskopiškai nustatyta plaučių arterijos hipertenzija; 69 pacientams, sergantiems širdies ir kraujagyslių sistemos patologija, kai echokardioskopiškai plaučių arterijos hipertenzijos nerasta; 19 pacientų, sergančių plaučių patologija, kai echokardioskopiškai plaučių arterijos hipertenzijos rasta; 13 pacientų, sergančių plaučių patologija, kai plaučių arterijos hipertenzijos nerasta) ištirti buvo taikomi klinikiniai, dvimatės širdies echoskopijos, impedanskardiografijos, kiti instrumentiniai tyrimai siekiant įvertinti, sergančiųjų plaučių hipertenzija duomenų pokyčius.
Rezultatai. Impedanskardiografijos metodo jautrumas, diagnozuojant plaučių hipertenziją pagal vidutinį kraujo spaudimą plaučių arterijoje, 72 proc., specifiškumas – 90 proc., pagal sistolinį kraujo spaudimą plaučių arterijoje jautrumas – 96 proc., specifiškumas – 90 proc. Sudarytas matematinis dvejetainės logistinės regresijos modelis, pagal kurį 96,7 proc. tikslumu galima diagnozuoti plaučių hipertenziją. Svarbiausi impedanskardiografijos duomenys: sistolinis spaudimas plaučių arterijoje bei sistolinio laiko indeksas.
Išvados. Impedanskardiografijos tyrimo metu nustatomi vidutinio ir sistolinio kraujo spaudimo plaučių arterijoje parametrai yra informatyvūs. Plaučių hipertenzijos diagnostikos algoritmuose galima būtų naudoti šiuos požymius: prieširdžių virpėjimas, giliųjų venų trombozė, dusulys, cianozė, II tono akcentas plaučių arterijos vožtuvo išklausymo taške, sistolinis ūžesys ties triburiu vožtuvu, plaučių rentgenografijoje rastas padidėjęs plaučių arterijos spindis ≥18 mm, padidėjęs dešiniojo skilvelio diametras, impedanskardiografijos metodu apskaičiuotas sistolinis spaudimas plaučių arterijoje bei sistolinio laiko indeksas.