Next Article in Journal
Late-onset nocturnal intractable seizure during sleep: what is the origin?
Previous Article in Journal
Identification of predictors of inhospital postreperfusion mode of death in patients with acute ST-elevation myocardial infarction
Medicina is published by MDPI from Volume 54 Issue 1 (2018). Articles in this Issue were published by another publisher in Open Access under a CC-BY (or CC-BY-NC-ND) licence. Articles are hosted by MDPI on mdpi.com as a courtesy and upon agreement with Lithuanian Medical Association, Lithuanian University of Health Sciences, and Vilnius University.
Open AccessArticle

Pleuros empiemos ir komplikuoto parapneumoninio pleurito priežastys ir rizikos veiksniai

1
Vilniaus universiteto Krūtinės ligų, alergologijos ir radiologijos klinika
2
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Laboratorinės diagnostikos centras
*
Author to whom correspondence should be addressed.
Medicina 2010, 46(2), 113; https://doi.org/10.3390/medicina46020016
Received: 19 December 2007 / Accepted: 4 February 2010 / Published: 9 February 2010
Tyrimo tikslas. Išnagrinėti pleuros empiemos ir komplikuoto parapneumoninio pleurito priežastis ir rizikos veiksnius.
Tirtųjų kontingentas ir tyrimo metodai
. Ištirta 120 ligonių, sirgusių pleuros empiema (n=67) ir komplikuotu parapneumoniniu pleuritu (n=53). Pleuros empiema diagnozuota radus pūlingo pleuros skysčio. Komplikuotas parapneumoninis pleuritas diagnozuotas ultragarsiniu tyrimu, aptikus inkapsuliuoto skysčio pleuros ertmėje, pleuros skysčio pH<7,0 bei pleuros skystyje nustačius neutrofilų daugiau kaip 50 proc. visų leukocitų. Tyrimo tikslas – įvertinti tiriamųjų amžių, lytį, gretutinę patologiją, nustatyti laikotarpį, per kurį ligoniai kreipėsi į gydytoją, įvertinti, kokiais antibiotikais ligoniai buvo gydomi iki diagnozės nustatymo.
Rezultatai
. Pleuros empiema ir komplikuotu parapneumoniniu pleuritu sirgo vidutinio amžiaus tiriamieji (53 metų), vyrai du kartus dažniau nei moterys. 46 proc. ligonių nustatytas bent vienas rizikos veiksnys, dažniausiai neoplazija (37 proc.), imunosupresuojamųjų vaistų (15 proc.) ir nesaikingas alkoholinių gėrimų vartojimas (15 proc.). Atsiradus ligos simptomams, tiriamieji į gydytojus kreipėsi vidutiniškai po 12 dienų. Ligoniams, kuriems buvo diagnozuota pleuros empiema, rizikos veiksniai buvo dažnesni (pleuros empiemos – 50,75 proc., komplikuoto parapneumoninio pleurito – 39,62 proc. atvejų), į gydytojus jie kreipėsi vėliau (21±28,6 dienos) nei sirgusieji komplikuotu parapneumoniniu pleuritu (9,5±9,8 dienos, p=0,0052). 75 proc. tiriamųjų buvo gydyti antibiotikais, daugelis gydyti monoterapija (86 proc. atvejų). Dažniausiai buvo skiriama penicilinų (29 proc.), cefalosporinų (25 proc.), aminoglikozidų (20 proc.), makrolidų (10 proc.). 25 proc. tiriamųjų dažniausiai dėl klaidingai diagnozuotos tarpšonkaulinės neuralgijos antibiotikų neskirta.
Išvada
. Pleuros empiemos ir komplikuoto parapneumoninio pleurito priežastys yra daugialypės: tiriamieji, atsiradus ligos simptomams, per vėlai kreipiasi į gydytoją, beveik pusei tiriamųjų nustatytos imunosupresinę būklę galinčios sukelti patologijos, daliai ligonių neskirta antibiotikų arba jų buvo skiriama netinkamai.
Keywords: pleura, pleuritas, pleuros empiema, parapneumoninis pleuritas pleura, pleuritas, pleuros empiema, parapneumoninis pleuritas
MDPI and ACS Style

Zablockis, R.; Petruškevičienė, R.; Nargėla, R.V. Pleuros empiemos ir komplikuoto parapneumoninio pleurito priežastys ir rizikos veiksniai. Medicina 2010, 46, 113.

Show more citation formats Show less citations formats
Note that from the first issue of 2016, MDPI journals use article numbers instead of page numbers. See further details here.

Article Access Map by Country/Region

1
Only visits after 24 November 2015 are recorded.
Back to TopTop