Next Article in Journal
Environmental factors and breast cancer
Previous Article in Journal
Persirgusiųjų galvos smegenų insultu gyvenimo kokybės priklausomybė nuo socialinių ir demografinių veiksnių
Medicina is published by MDPI from Volume 54 Issue 1 (2018). Articles in this Issue were published by another publisher in Open Access under a CC-BY (or CC-BY-NC-ND) licence. Articles are hosted by MDPI on mdpi.com as a courtesy and upon agreement with Lithuanian Medical Association, Lithuanian University of Health Sciences, and Vilnius University.
Open AccessArticle

Lietuvos rajonų suaugusių gyventojų socialinės paramos savitumai ir sąsajos su depresiškumu

1
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Profilaktinės medicinos katedra
2
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Biomedicininių tyrimų institutas
*
Author to whom correspondence should be addressed.
Medicina 2010, 46(12), 859; https://doi.org/10.3390/medicina46120120
Received: 15 October 2009 / Accepted: 8 December 2010 / Published: 13 December 2010
Įvadas. Daugėja mokslo duomenų, patvirtinančių, kad tarp asmens socialinės aplinkos, fizinės bei psichologinės savijautos egzistuoja glaudus ryšys. Tyrimai rodo, kad socialinė izoliacija neigiamai veikia tiek fizinę, tiek psichologinę asmens būklę. Yra duomenų, kad socialinių ryšių ir integracijos stoka turi įtakos depresijos pasireiškimui. Tyrimo tikslas – įvertinti suaugusių Lietuvos rajonų gyventojų socialinės paramos savitumus bei sąsajas su depresiškumu.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimas atliktas 2006–2007 m. vykdant tarptautinę Lėtinių neinfekcinių ligų integruotos profilaktikos programą (CINDI). Tyrime dalyvavo 1754 asmenys, atsitiktinės sluoksniuotosios atrankos būdu atrinkti penkiuose Lietuvos rajonuose. Duomenys surinkti atliekant anketinę tiriamųjų apklausą. Rezultatai. Tyrimas parodė, kad trečdalis (34,7 proc.) Lietuvos rajonų suaugusių gyventojų savo aplinkoje turi mažai, o 4,5 proc. iš viso neturi asmenų, į kuriuos galėtų kreiptis paramos, kai jiems būna sunku. Socialinės paramos stoka dažniau skundėsi moterys. Prastesni socialinės paramos rodikliai (mažas socialinis tinklas, suvokiamos socialinės paramos neturėjimas, blogas sutarimas bei mažas bendravimo intensyvumas su artimais draugais, blogas sutarimas su sutuoktiniu bei šeimos nariais) didino depresiškumo galimybę. Tiek vyrų, tiek moterų depresiškumo galimybę labiausiai didino blogas sutarimas su draugais ir sutuoktiniu, vyresnis amžius bei žemesnis išsilavinimas. Vyrų depresiškumas susijęs ir su šeimine padėtimi: išsituokusių vyrų depresiškumo galimybė buvo didesnė nei vedusių.
Išvados.
Trečdalis suaugusių Lietuvos rajonų gyventojų savo aplinkoje stokoja socialinės paramos. Nustatytos socialinės paramos ir depresiškumo sąsajos rodo, kad asmenų socialinių įgūdžių ugdymas yra svarbus psichikos sveikatos stiprinimo resursas.
Keywords: socialinė parama, socialinis tinklas, depresiškumas socialinė parama, socialinis tinklas, depresiškumas
MDPI and ACS Style

Šidlauskaitė-Stripeikienė, I.; Žemaitienė, N.; Klumbienė, J. Lietuvos rajonų suaugusių gyventojų socialinės paramos savitumai ir sąsajos su depresiškumu. Medicina 2010, 46, 859.

Show more citation formats Show less citations formats
Note that from the first issue of 2016, MDPI journals use article numbers instead of page numbers. See further details here.

Article Access Map by Country/Region

1
Only visits after 24 November 2015 are recorded.
Back to TopTop