Medicina is published by MDPI from Volume 54 Issue 1 (2018).
Articles in this Issue were published by another publisher in Open Access under a CC-BY (or CC-BY-NC-ND) licence.
Articles are hosted by MDPI on mdpi.com as a courtesy and upon agreement with Lithuanian Medical Association, Lithuanian University of Health Sciences, and Vilnius University.
Ūminio širdies nepakankamumo sąsajos su širdies ir kraujagyslių sistemos ligų baigtimis
by
Irena Milvidaitė 1,2,*, Dalia Lukšienė 1,2, Birutė Šlapikienė 1,2, Marija Rūta Babarskienė 2, Rimvydas Šlapikas 2 and Jonė Venclovienė 1
Irena Milvidaitė 1,2,*, Dalia Lukšienė 1,2, Birutė Šlapikienė 1,2, Marija Rūta Babarskienė 2, Rimvydas Šlapikas 2 and Jonė Venclovienė 1
1
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Kardiologijos institutas
2
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Kardiologijos klinika
*
Author to whom correspondence should be addressed.
Medicina 2010, 46(11), 753; https://doi.org/10.3390/medicina46110106
Received: 18 May 2009 / Accepted: 5 November 2010 / Published: 10 November 2010
Tyrimo tikslas. Nustatyti ūminių išeminių sindromų ir ūminio širdies nepakankamumo sąsajas su mirtimi nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų stacionare bei mirtimi nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų ir lėtiniu širdies nepakankamumu vienerių metų laikotarpiu.
Tirtųjų kontingentas ir tyrimo metodika. Tirtųjų kontingentą sudarė nuoseklios imties 1554 ligoniai, susirgę ūminiais išeminiais sindromais (Q bangos miokardo infarktu – 607, miokardo infarktu be Q bangos – 441, nestabiliąja krūtinės angina – 500), 2005 m. gydyti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (buvusiose Kauno medicinos universiteto klinikose) Kardiologijos klinikoje. Ligonių būklei stacionariniu laikotarpiu įvertinti naudoti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Širdies centro informacinės bazės duomenys. Ligonių būklė stebėta vienerius metus nuo hospitalizavimo dienos.
Rezultatai. Ūminis širdies nepakankamumas stacionare diagnozuotas trečdaliui (32,3 proc.) ligonių, postacionariniu vienerių metų laikotarpiu lėtinis širdies nepakankamumas – beveik penktadaliui (17,0 proc.) ligonių. Miokardo revaskulizacija atlikta 70,8 proc. ligonių, kuriems vainikinių arterijų stenozė buvo ≥70 proc. Lėtinis širdies nepakankamumas po vienerių metų įvertintas 1039 ligoniams ir nustatytas tris kartus dažniau nei ligoniams be stacionare nustatyto ūminio širdies nepakankamumo (31,4 ir 11,6 proc., p<0,05). Mirtis nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų stacionariniu ir postacionariniu laikotarpiu reikšmingai dažniau ištiko ligonius, kuriems buvo ūminis širdies nepakankamumas palyginti su ligoniais, kuriems nebuvo ūminio širdies nepakankamumo (11,5 ir 1,9 proc., p<0,001; 7,7 ir 2,3 proc., p<0,001).
Išvada. Ištikus ūminiams išeminiams sindromams, atsiradęs ūminis širdies nepakankamumas reikšmingai didina lėtinio širdies nepakankamumo dažnumą postacionariniu vienerių metų laikotarpiu bei mirties nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų dažnumą stacionare ir vienerių metų laikotarpiu.
Tirtųjų kontingentas ir tyrimo metodika. Tirtųjų kontingentą sudarė nuoseklios imties 1554 ligoniai, susirgę ūminiais išeminiais sindromais (Q bangos miokardo infarktu – 607, miokardo infarktu be Q bangos – 441, nestabiliąja krūtinės angina – 500), 2005 m. gydyti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (buvusiose Kauno medicinos universiteto klinikose) Kardiologijos klinikoje. Ligonių būklei stacionariniu laikotarpiu įvertinti naudoti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Širdies centro informacinės bazės duomenys. Ligonių būklė stebėta vienerius metus nuo hospitalizavimo dienos.
Rezultatai. Ūminis širdies nepakankamumas stacionare diagnozuotas trečdaliui (32,3 proc.) ligonių, postacionariniu vienerių metų laikotarpiu lėtinis širdies nepakankamumas – beveik penktadaliui (17,0 proc.) ligonių. Miokardo revaskulizacija atlikta 70,8 proc. ligonių, kuriems vainikinių arterijų stenozė buvo ≥70 proc. Lėtinis širdies nepakankamumas po vienerių metų įvertintas 1039 ligoniams ir nustatytas tris kartus dažniau nei ligoniams be stacionare nustatyto ūminio širdies nepakankamumo (31,4 ir 11,6 proc., p<0,05). Mirtis nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų stacionariniu ir postacionariniu laikotarpiu reikšmingai dažniau ištiko ligonius, kuriems buvo ūminis širdies nepakankamumas palyginti su ligoniais, kuriems nebuvo ūminio širdies nepakankamumo (11,5 ir 1,9 proc., p<0,001; 7,7 ir 2,3 proc., p<0,001).
Išvada. Ištikus ūminiams išeminiams sindromams, atsiradęs ūminis širdies nepakankamumas reikšmingai didina lėtinio širdies nepakankamumo dažnumą postacionariniu vienerių metų laikotarpiu bei mirties nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų dažnumą stacionare ir vienerių metų laikotarpiu.
This is an open access article distributed under the Creative Commons Attribution License which permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium, provided the original work is properly cited
MDPI and ACS Style
Milvidaitė, I.; Lukšienė, D.; Šlapikienė, B.; Babarskienė, M.R.; Šlapikas, R.; Venclovienė, J. Ūminio širdies nepakankamumo sąsajos su širdies ir kraujagyslių sistemos ligų baigtimis. Medicina 2010, 46, 753.
Show more citation formats
Note that from the first issue of 2016, MDPI journals use article numbers instead of page numbers. See further details here.
